- staigybė
- staigýbė dkt. Tojè staigýbės sekùndėje sùtelkta bẽgalė procèsų, išsprū́stančių iš mū́sų dė̃mesio.
.
.
staigybė — sf. (1) DŽ, staigỹbė (2) NdŽ, KŽ; S.Dauk 1. N, KŽ ūmumas, greitumas: Ant staigybės atsitraukiau – gyvatė kaip grėblakotis Žr. 2. staigumas, statumas: Kokia čia staigybė kalno J. O ten toki staigybė to kalno, arkliai ka leka! KlvrŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
staigybėje — adv. žr. staigybėmis: Sako, kad staigybė[je] nebims litų nu žolių šventės Šts … Dictionary of the Lithuanian Language